1953 m. sausio 20 dieną 34-uoju JAV prezidentu tapo Dvaitas Eizenhaueris ir šis istorinis faktas daugumai iš mūsų nėra jokia paslaptis, tačiau tikriausiai istorija kaip ant jo stalo atsirado kortelė su užrašu „I‘m not problem solver, I‘m decision maker“ bus jums nedideliu, bet atradimu.
O viskas prasidėjo nuo to, kad D. Eizenhaueris iš tiesų buvo neeilinis žmogus. Jis buvo vienas iš penkių taip vadinamų 5 žvaigždučių generolų JAV kariuomenės istorijoje, vadovavęs sąjungininkų kariuomenei 1943–1945 m. Europoje ir suplanavęs pačią didžiausią iki šių dienų žinomą karinę operaciją „Normandija“, taip pat jis buvo pirmasis NATO ginkluotųjų pajėgų vadas. Jis buvo karininkas ir puikus strategas, tačiau atėjęs į Baltuosius rūmus, šis žmogus susidūrė su visiškai kitokia aplinka.
Yra pasakojama, kad kortelė su užrašu atsirado jau po kelių jo prezidentavimo mėnesių. Jo manymu, tai buvo geriausias būdas priversti aplinkinius jo komandos narius pradėti sukti galvas ir dirbti, prisiimti atsakomybę ir neieškoti lengvų būdų pasislėpti už aukščiau stovinčio vadovo nugaros. Tikriausiai Eizenhauerio gyvenimiška patirtis buvo teisi; nors jį ir vadino karo strategijos genijumi, tačiau pats Eizenhaueris visuomet sakė, kad tai yra ne jo, bet visos jo komandos nuopelnas, jam tiesiog buvo lemta jai vadovauti. Tikriausiai suvokimas, kad tikra lyderystė yra gebėjimas įtraukti žmones ir juos paskatinti daryti savo darbą geriausiai, ir buvo jo žymiausios frazės Lyderystė yra menas nurodyti kitiems atlikti tai, ko reikia tau, kai jie patys to nori pamatas.
Adaptable Leadership programos pagrindinis tikslas skamba labai panašiai, kaip ir D. Eizenhauerio išsakyta mintis: kaip mums motyvuoti žmones, kad jų darbo efektyvumas būtų pakeltas į aukštesnį lygį? Ir šiame sunkiame darbe mums gali pasitarnauti ne tik kortelės su užrašais, bet ir kiti gudrūs ar nestandartiniai sprendimai, kuriuos programa jums pasiūlys.
Adaptable Leadership programos idėją pasufleravo faktas, kad dauguma vadovaujančias pozicijas užimančių žmonių yra linkę bendrauti ir duoti nurodymus „autopilotu“. Tai reiškia, kad paprastai žmonės bendrauja su aplinkiniais taip, kaip nori, kad su jais pačiais būtų bendraujama.
Lygiai taip pat dauguma vadovų pasirenka tokį vadovavimo stilių, kokio pageidautų iš savo vadovų. Tad vadovams, gerai nesuvokiantiems kokį įspūdį jų bendravimo stilius daro aplinkiniams, neretai nepavyksta motyvuoti savo pavaldinių, užtikrinti efektyvaus komandinio darbo arba padėti bendradarbiams panaudoti visą savo potencialą.
FIRO® (The Fundamental Interpersonal Relations Orientation – FIRO) Pagrindinių tarpasmeninių santykių įvadas padeda suprasti mūsų socialinius poreikius.
Abu kartu jie gali pasiūlyti praktišką ir efektyvų būdą tapti lanksčiu vadovu – tokiu, kuris sugeba prisitaikyti ir patenkinti savo pavaldinių socialinius poreikius, bei leidžia Jums efektyviai valdyti žmogiškuosius resursus organizacijos tikslų pasiekimui.
Individualių vadovavimo stategijų kūrimas ir jų pritaikymas kasdieninėje praktikoje yra esminis Taikomojo vadovavimo programos tikslas ir siektinas rezultatas.
Pirma išnagrinėsime vadovavimo stilius ir išmoksime naudotis MBTI® ir FIRO® priemonėmis. Nuo teorijos greitai pereisime prie praktikos ir pritaikysime Taikomojo vadovavimo sąvokas jūsų komandos nariams. Konkrečios efektyvesnio vadovavimo strategijos bus išdėstytos raštu ir pateikiamos Vadovavimo veiksmų plane.
Trukmė: 2 d. Tikslinė auditorija: visų lygių vadovai.
„Taikomojo vadovavimo programa“ yra kai kas, be ko dabar neįsivaizduoju darnaus komandos veikimo. Šios programos dėka įgijau neįkainojamų įžvalgų apie save kaip apie vadovą, o taip pat kaip ir apie komandos narį. Ši programa sugriovė mano iki šiol turėtus stereotipus apie daugelį pažįstamų žmonių ir suteikė puikių praktinių įgūdžių siekiant juos geriau pažinti iš naujo. Stebėtina, kaip dvi dienos mokymų gali pagerinti bendravimo komandoje bei vadovavimo efektyvumą.
Ramūnas Rainys Ypatingos svarbos klientų vadybininkas GlaxoSmithKline Lietuva
Daug metų dirbdama su žmonėmis galvojau, kad juos pakankamai pažįstu ir moku juos pakreipti viena ar kita linkme. Kol…. nepradėjau „Taikomojo vadovavimo“ programos. Pasirodo, žmonių bendravimas ir bendradarbiavimas, siekiant rezultatų, nulemtas dažniausiai neišreikštomis jų savybėmis. Ši metodika išmokė šias žmonių savybes įžvelgti, tuomet panaudoti visą darbuotojų potencialą. Turiu pripažinti – pasikeitė požiūris į kai kuriuos savo kolegas – išmokau „įdarbinti“ ir apeiti savybes, kurias anksčiau nuvertinau. O save kaip vadovą pamatyti detaliai išnagrinėtą yra pati geriausia ir neįkainuojama dovana, kurią duoda ši metodika. Aš ja naudojuosi priimdama sprendimus, duodama nurodymus savo pavaldiniams, spręsdama pačius įvairiausius klausimus įmonėje. Jaučiu, kad asmeniniame gyvenime ši metodika taip pat puikiai pritaikoma.
Vaida Bendikienė UAB „Girteka“ Personalo skyriaus vadovė.
„Taikomojo vadovavimo“ programa reikalinga tiems, kurie siekia sukurti darnią, veržlią, lyderiaujančią komandą. Programos metodai vadovams leidžia orientuotis į darbuotojų stipriąsias puses, jas lavinti ir ugdyti. Ši vadovavimo metodika tinka įvairaus lygio vadovams, tačiau didžiausias jos privalumas yra tas, kad visus šios mokymų programos principus kiekvienas iš vadovų gali savo darbe toliau tobulinti ir vystyti. Pati programa yra įtraukianti, lanksti ir orientuota ne į dviejų dienų mokymąsi, o į nuoseklų kasdieninį darbą su savimi ir savo kolektyvu.
Ingrida Kadelskaitė UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ Klientų aptarnavimo vadovė.